Dviejų tipų pramoninių aušintuvų, oru aušinamų ir vandeniu aušinamų aušintuvų, paprastai naudojamų šaldant, energijos suvartojimo analizė. Kokios jų savybės? Jie taip pat turi trūkumų. Kaip turėtume išspręsti šias problemas? Šiandien mes atidžiai išanalizuosime šių dviejų aušintuvų energijos suvartojimą.
Oru aušinami aušintuvai yra brangūs, didelių gabaritų ir triukšmingi. Tai yra faktai. Tačiau literatūros lyginamasis energijos suvartojimas anaiptol nėra išsamus. Remiantis 3520KW (1000USrt) aušinimo galia, oru aušinami aušintuvai ir aušintuvai sunaudoja daugiau energijos. Dėl to oro aušinimo įrenginio sistema yra 350 kW, nei vandens aušinimo įrenginio sistema. Jei visą vasarą, didesnė jėga.
Oru aušinami įrenginiai yra brangūs ir triukšmingi. Jei eksploatavimo išlaidos iš tikrųjų yra daug didesnės nei vandeniu aušinamų įrenginių, tada (pagal pradinį santykį apie 28%), tai negalės laimėti rinkos ir negali paaiškinti dešimčių tūkstančių didelių mastelio vienetai iki šiol. Tai, kad veikia aušinami oru aušintuvai.
Turėtų būti aiškūs du klausimai: įrenginys su įdiegta galia nėra lygus energijos suvartojimui; antra, vienetų, veikiančių visa apkrova ir daline apkrova, efektyvumas ir energijos suvartojimas yra skirtingi.
Esant pilnai apkrovai, oro kondicionieriaus šaltas vanduo yra aukštesnis nei vandeniu aušinto kondensacinio įrenginio temperatūra, o oru aušinamas aušintuvas yra jėgos mašina, kurioje slėgis yra didesnis, tačiau oro kondicionieriaus apkrovos pasiskirstymas visoje vasara yra labai nesubalansuota, net per vieną valandą, dienos apkrova taip pat yra labai skirtinga. Pagal maksimalų įrenginio apkrovą veikimo laikas yra labai ribotas. Remiantis bendra statistika, laikas, kai oro kondicionieriaus apkrova viršija 90%, yra tik nuo 7% iki 8% visą darbo dieną, o 60% sudarys 60% 50% apkrovos. Tai reiškia, kad vasarą aušintuvas nėra beveik pilnas. Todėl akivaizdžiai nedera naudoti sumontuotos galios įrangą (arba įvesties galią esant pilnai apkrovai) kaip santykinai pagrindinę elektros energijos suvartojimą per metus.
Oru aušinamų aušintuvų kondensacijos temperatūra priklauso nuo lauko sausos lemputės temperatūros, o vandeniu aušinamų aušintuvų - nuo lauko drėgnos lemputės temperatūros. Per vieną dieną lauko oro sausos lemputės temperatūra yra daug didesnė už drėgnos lemputės temperatūrą. Pietinėje Kinijos dalyje dienos temperatūra vasarą paprastai būna 8–10 ℃, o sausesnėse vietovėse, net 15–16 ℃, drėgnos lemputės temperatūra per dieną pasikeičia labai nedaug ( sausos lemputės temperatūra yra tik 1/5 Maždaug). Tokiu būdu vandens aušinimo kondensacinio įrenginio temperatūra per dieną beveik nepakinta, o oru aušinto įrenginio lauko sausos lemputės temperatūra nukris. Išvada, kad oru aušinamas įrenginys turi būti geresnis nei vandens aušinamas su aukšta kondensacijos temperatūra 5? 10 ℃ ir kad gautas oru aušinamas įrenginys turi būti didesnis nei vandeniu aušinamas įrenginys yra akivaizdžiai neteisingas.
Jungtinės Valstijos priėmė „Trane“ išcentrinių vandeniu aušinamų aušintuvų ir oru aušinamų išcentrinių aušintuvų energijos suvartojimo palyginimą su visa apkrova ir daline apkrova. Įrenginio energijos sąnaudos yra apie 15% didesnės nei vandens aušinimo aušintuvo, tačiau vasario 3 d. Apkrova tarp dviejų šalių iš esmės yra vienoda, o oru aušinamas įrenginys yra šiek tiek mažesnis, tuo tarpu esant 1 / 3 apkrova, oru aušinamas įrenginys yra toli. Jis yra apie 30% mažesnis nei vandens aušinamų įrenginių. Todėl paprastai oru aušinami aušintuvai ir metinis energijos suvartojimas yra ne mažesnis kaip daugybė vandens aušinamų įrenginių, kartu su vandens aušinimo įrenginių įrangos priežiūros sąnaudomis (aušinimo bokštų sistemų priežiūra, vandens valymas, kondensacija). oru aušinamų įrenginių, todėl visos oru aušinamų įrenginių eksploatavimo išlaidos taip pat gali būti šiek tiek mažesnės nei vandeniu aušinamų įrenginių.
